Pastatų energiją{0}}taupančios izoliacinės medžiagos pirmiausia skirstomos į tris kategorijas: organines, neorganines ir kompozicines medžiagas. Konkretūs tipai ir charakteristikos yra šios:
Organinės medžiagos
Putų polistireno (EPS) plokštė: Grafitinė EPS plokštė yra įprastas tipas, pasižymintis puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis. Jis dažnai naudojamas išorinėse sienose, stoguose ir panašiose vietose, tačiau turi palyginti žemą ugnies lygį (B1 klasė).
Ekstruzinio polistirolo plokštė (XPS): turi uždarą{0}}ląstelių struktūrą, pasižyminčią puikia hidroizoliacija ir atsparumu drėgmei, todėl tinka drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, rūsiuose ir grindyse.
Poliuretano putos: pasižymi ypač mažu šilumos laidumu, tačiau yra labai degios ir, veikiant aukštai temperatūrai, išskiria toksiškas dujas (pvz., cianidus).
Neorganinės medžiagos
Akmens vatos plokštės: A klasės ugniai atsparios,{0}}atsparios karščiui, tinkamos išorinėms sienoms izoliuoti, paprastai 100–130 mm storio.
Stiklo vata: lengvas ir{0}}garsą sugeriantis, tačiau dėl mažo stiprumo reikia papildomo apsauginio sluoksnio.
Išplėstas perlitas: neorganinė šilumos izoliacinė medžiaga, pasižyminti geru atsparumu ugniai, bet trapi.
Kompozitinės medžiagos
Vakuuminės izoliacinės plokštės (VIP): šilumos laidumo aerogelis, plono storio, tinkamas{0}}taupyti daug energijos.
Aerogelinis stiklas: didelis šviesos pralaidumas ir mažas šilumos laidumas, tinka specialioms konstrukcijoms, tokioms kaip stoglangiai.